Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 350 žirgų ir ponių veislių.

Žirgo psichologija, elgsena ir „arklių užkalbėjimas“

Nesvarbu, esate profesionalus raitelis, mėgėjas, o gal jodinėjate tik laisvalaikiu – į pagrindinius žirgo psichologijos ir elgsenos principus bet kuriuo atveju verta pasigilinti ar tiesiog juos prisiminti. Šiame straipsnyje nerasite detalios studijos ir išsamių patarimų, kaip elgtis absoliučiai visais bendravimo su žirgais atvejais, tačiau pamėginsime perteikti bent jau esmines idėjas ir elgsenos modelius.

Kautis ar bėgti

Kertinis principas, kurį visuomet derėtų turėti omenyje, yra tai, jog žirgas yra žolėdis. O tai reiškia, kad jis yra gyvūnas – auka: priešingai medžiotojams plėšrūnams, svarbiausia žirgo išlikimo sąlyga yra ne gebėjimas kovoti, o greita reakcija ir mokėjimas pabėgti nuo pavojaus. Norėdamas išgyventi, žirgas nuo neatmenamų laikų privalėjo sugebėti žaibiškai pajusti gresiantį pavojų ir pasikliauti eikliomis kojomis. Tai – esminis žirgo refleksas, kurį reikia suprasti. Dažnai žirgai už nepageidaujamą elgesį – baidymąsi, beatodairišką lėkimą, staigius šuolius į šoną ir panašiai – yra baudžiami manant, jog gyvūnas yra nepaklusnus. Tačiau dažniausiai tai tėra prigimtinio reflekso – greito reagavimo į įtartiną dirgiklį – išraiška, tad žirgą reikėtų ne bausti, o rasti jo nerimo priežastį ir nuraminti.

Šeimininku pasitikintis ir jį lyderiu laikantis žirgas seks iš paskos ir be pavadžio.

Šio esminio žirgams išlikti leidusio reflekso greitai reaguoti ir bėgti žmogui nepavyko nei nuslopinti, nei užliūliuoti. To daryti ir nereikia: norint išvengti nemalonių pasiskraidymų nuo pasibaidžiusio žirgo ar pasiutusių lenktynių ne savo noru, tereikia įgyti žirgo pasitikėjimą.

Hierarchija, lyderystė ir pasitikėjimas

Žinoma, žirgą visuomet galima mėginti „papirkti“ morkomis ar kitais skanumynais, tačiau jei tarp žirgo ir raitelio nėra pasitikėjimo, tai teturės laikiną efektą. Laisvėje žirgai gyvena bandomis, kuriose vyrauja itin griežta hierarchija – kiekvienas bandos narys labai tiksliai žino savo vietą. Be abejo, žirgų bandoje egzistuoja ir vedlys, kuriuo aklai seka visa kaimenė.

Tačiau žirgų bandos lyderis savo pozicijas išsikovoja aniptol ne agresija. Žirgui, kaip žolėdžiui gyvūnui, visų pirma svarbiausia yra saugumas. Tad bandos lyderis – tai sumaniausias ir jautriausias dirgikliams žirgas, pirmas pranešantis apie pavojų, pirmas duodantis signalą bėgti. Be to, jis pirmas randa geresnę ganyklą ar vandens. Kitaip tariant, bandos lyderiu žirgai seka ne dėl to, kad šis aršiau kandžiojasi ar taikliau spardosi: lyderiu sekama todėl, kad jis užtikrina saugumą ir maistą. Juo pasitikima.

Žirgo pasitikėjimas ir paklusnumas: jokios magijos

Šį lyderystės principą svarbu pritaikyti ir žmogaus bei žirgo santykiuose. Hierarchija žirgui – itin svarbus dalykas, tad jei jis abejoja dėl savo pozicijų „bandoje“, jaučiasi nesaugus ir pasimetęs. Be to, toks žirgas visuomet mėgins išsiaiškinti, kas „bandoje“ viršesnis – jis ar jo šeimininkas. Nors dominavimo instinktas itin stiprus pas eržilus, šeimininkui iššūkius nuolat mes ir kumelė ar kastratas. Tai gali būti ir paprasčiausias nepaklusnumas, komandų ignoravimas, stumdymas, lipimas ant kojų – tokį elgesį dažnai „nurašome“ kaip žirgo trūkumą, sakome, jog žirgas nedėmesingas, nesugeba koncentruoti dėmesio, yra nepaslankus ar tingus. Žinoma, taip irgi būna, tačiau dažniausia tokio elgesio priežastis – aiškios šeimininko lyderystės nebuvimas. O kartais tokie iššūkiai gali tapti ir pavojingi - žirgas gali imti kandžiotis, spardytis, nesiduoti vedamas, kamanojamas ar balnojamas ir netgi pulti. Vėlgi, dažniausiai tai – ne žirgo agresija, piktybiškumas ar blogas charakteris, o paprasčiausias mėginimas išsiaiškinti, kas kam vadovauja. Tad žirgo savininkui ar raiteliui itin svarbu pirmiausia parodyti, jog lyderis yra jis ir jokie iššūkiai yra nepriimtini.

„Arklių užkalbėjimas“

Norint įtvirtinti savo lyderystę, anaiptol nereikia naudoti jėgos. Tai beprasmiška: žirgas fiziškai yra kur kas stipresnis. Bet kokie mėginimai žirgą veikti jėga – tampymai už pavadžio, mėginimai jėga sulaikyti pirmyn besiveržiantį žirgą ir panašiai neišvengiamai baigsis žmogaus pralaimėjimu. Neretai, nesusitvarkant su žirgu, einama lengviausiu keliu – naudojami griežto poveikio žąslai ar įvairūs parišimai. Tokio inventoriaus paskirtis anaiptol nėra sutramdyti žirgą ir priversti jį paklusti jėga – tai pagalbinės aukštesnio lygio treniravimo priemonės, naudojamos subtilioms komandoms ir skirtos tik išmanačiam ir profesionaliam raiteliui ar treneriui.

Norint įtvirtinti savo lyderystę ir įgyti žirgo pasitikėjimą, tereikia imtis...“arklių užkalbėjimo“. Turbūt esate matę raitelių, puikiai valdančių savo žirgus be žąslų ir kamanų arba jojančius taip lengvai, kad, rodosi, pavaldai beveik nenaudojami. Tačiau populiarus „arklių užkalbėjimo“ („horse whispering“) terminas neslepia jokios magijos ar ypatingų galių – tai tiesiog geras žirgo psichologijos ir elgsenos išmanymas, taikomas praktikoje.

Lyderystė. Itin svarbus yra pirmasis kontaktas su žirgu: jūsų stovėsena ir laikysena dažnai žirgui pasufleruoja, ar pasitikite savimi, ar kiek prisibijote jo. Stovėkite tiesiai, nesikūprinkite, nesukite žvilgsnio į šoną; duokite žirgui apuostyti savo ranką, pamažu jį paglostykite. Nedarykite staigių judesių, tačiau jei žirgas žingtels į jus, nesitraukite, ryžtingai pavarykite jį nuo savęs. Pasitraukimas atgal žirgui reiškia nusižeminimą.

Sekantis žingsnis – žirgo vedžiojimas. Niekuomet neleiskite vedamam žirgui eiti pirmam: jis turi sekti jus. Jei žirgas veržiasi pirmyn, apsukite jį vietoje ir vėl pradėkite eiti; jums sustojus, sustoti turi ir žirgas. Jei, jums sustojus, žirgas lyg niekur nieko žingsniuoja toliau, apsukite jį, paėjėkite į priekį, atsisukite ir ryžtingai ženkite žingsnį į žirgą, pakėlę ranką – taip atrodysite „didesnis“. Jei nepadeda ir ši priemonė, paprašykite žirgo atsitraukti atgal – stumtelkite jo krūtinę ranka ar steko rankena. Žirgas turi žengti bent žingsnį atgal – jei jis sukasi į šoną ar aplink, vėl apsukite jį ir pakartokite atsitraukimą. Toks traukimasis atgal – žirgo nusileidimas, taip jis pripažįsta, jog esate viršesnis.

Šiam jaunam arabui užtenka ir bežąslių kamanų

Ne mažiau svarbu žirgui neleisti grybščioti rankų ar drabužių, kramsnoti rankovių, kasytis į jus – nors iš pažiūros tai gali atrodyti miela, iš tiesų žirgas tiesiog nemato jūsų kaip savo lyderio. Be to, tokie iš pažiūros nekalti pešiojimai vėliau gali virsti agresyviu kandžiojimusi ir stumdymusi, ypač jei taip leidžiama elgtis kumeliukui ar jaunam žirgui.

Atsitraukimas nuo spaudimo. Spaudimas žirgui – nemalonus dalykas, nuo kurio jis įpratęs trauktis. Pliaukštelėjimą delnu, kumštelėjimą į šoną ir panašiai žirgas dažnai suvokia kaip kvietimą žaisti, todėl pravartu išmokyti savo augintinį „trauktis nuo spaudimo“. Iš pradžių galite naudoti rankos nykštį ar plastikinę kanopų krapštuko rankeną: iš lėto spauskite žirgo šoną, kol jis bent puse žingsnio nuo jūsų pasitrauks. Taip pat „pastumdykite“ žirgą atgal, pirmyn, šonu, pasukite jį. Palaipsniui spaudimą mažinkite; galiausiai užteks vos priliesti delnu ar apskritai tik parodyti ranka, ir žirgas trauksis į šoną ar atgal. Pastebėkite žirgų elsgeną bandoje: bandos lyderiui užtenka suskliausti ausis, ir kiti žirgai pasitraukia. Kadangi mūsų ausys arkliui visiškai neišraiškingos, „kalbėti“ tenka rankomis.

Teigiamas ir neigiamas skatinimas. Bausmės sąvoka žirgui yra svetima, tad treniravimas, grįstas „bausme-pagyrimu“ duos kur kas menkesnius rezultatus, nei teigiamo ir neigiamo skatinimo metodas. Jis be galo paprastas ir pagrįstas tuo pačiu atsitraukimo nuo spaudimo principu. Tarkime, jūs norite paraginti žirgą pirmyn. Užuot ištisai spaudę blauzdomis ar, dar blogiau, nuolat spaudinėdami ar baksnodami žirgą, tiesiog tvirtai paspauskite jį, kartu ragindami pirmyn; vos žirgas pajuda norimu tempu ar aliūru, iškart spaudimą atleiskite. Spaudimas – neigiamas jausmas, spaudimo atleidimas – teigiamas paskatinimas. Vadovaujantis šia paprasta taisykle, išsiugdysite pavaldams jautrų ir paklusnų žirgą. Tačiau labai svarbu spaudimą atleisti tiksliai iškart, kai tik žirgas pradeda vykdyti norimą veiksmą. Taip išvengsite dažno ir liūdno vaizdo, kai raitelis priverstas nuolat raginti žirgą, ilgainiui pasitelkdamas steką ir pentinus arba kai žirgas jojamas ne lengvu kontaktu, o nuolat įtemptais pavadžiais. Galiausiai nebepadeda ir tai, žirgas atbunka, yra apkaltinamas turintis „kietą burną“ ir dažniausiai „dovanų“ gauna griežtesnius žąslus.

Viso to galima išvengti naudojant paprastą, žirgui aiškiai suvokiamą sistemą. Neigiamo ir teigiamo paskatinimo metodas ir atsitraukimas nuo spaudimo tinka visur – raginant, stabdant, keičiant aliūrus, tempus, atliekant išjodinėjimo elementus, vaikant, vedžiojant žirgą. Nepamirškite, jog čia labai svarbu aiškumas, tikslumas ir pastovumas.

Ganyklos – puikus poilsis ir atsipalaidavimas		„Išvarymas iš bandos“. Vis dėlto kartais, kai žirgas išties elgiasi iššaukiančiai, ignoruoja šeimininką ar tampa agresyvus, jį tenka paauklėti. Laisvėje gyvenančiam žirgui baisiausias nutikimas – išvarymas iš bandos, nes vienas jis nesugebėtų ilgai išgyventi. Jūs taip pat galite „išvaryti“ savo žirgą „iš bandos“, taip darsyk įtvirtindami savo lyderystę ir priversdami sukoncentruoti dėmesį į jus ir jūsų duodamas komandas. Paprasčiausias būdas – tiesiog ignoruoti žirgą, kaip daro išdykaujančio kumeliuko mama.Tačiau jei jūs žirgą ignoruojate, o jam tai visiškai nedaro įspūdžio ir jis ramiai eina paskanauti žolės? Paprasčiausias būdas – imti demonstratyviai graužti morką ar obuolį, kas neabejotinai sukels žirgo susidomėjimą. Bet, kai žirgas prieis prie jūsų, nuvykite jį nuo savęs.
Pakartokite tai keletą kartų, vėliau pasivaikščiokite – žirgas seks paskui. Sustokite, paprašykite žirgo atsitraukti. Jei jis tai padarys nesipriešindamas – jūsų autoritetas atstatytas. Jei nepavyksta iš pirmo karto, pakartokite viską iš naujo. Galiausiai žirgo dėmesys bus sukoncentruotas vien į jus.

Žirgas turi likti žirgu

Nepaisant to, kad arkliai ir žirgai šalia žmogaus gyvena jau tūkstančius metų, tai nereiškia, jog jų prigimtis pasikeitė. Atsižvelkite į tai ir leiskite žirgui būti žirgu: kuo dažniau leiskite jį į levadą ar ganyklą kartu su kitais žirgais. Šie gyvūnai – itin socialūs ir privalo turėti kontaktą su kitais žirgais, kitaip juos apima depresija, nerimas, o tai dažnai pasireiškia nepageidaujamu elgesiu. Laikant didesnį žirgų kiekį bandoje, svarbu, kad žirgų skaičius būtų porinis – žirgai bandoje visuomet susidraugauja po du. Jei neturite galimybės laikyti dviejų žirgų, nupirkite savo augintiniui ponį ar asiliuką – turėdamas kompanioną, jūsų žirgas jausis kur kas laimingesnis.

Su draugu - smagiau

Galiausiai, žirgas yra smalsus ir mėgstantis žaisti gyvūnas, tad pasirūpinkite, kad darbas, treniruotės ir poilsis netaptų vienoda „maniežas-aikštelė-gardas“ rutina. Pasitelkite vaikymą ilgomis vadžiomis („long reining“), kavaletes, nedideles kliūtis, darykite kuo daugiau perėjimų iš vieno aliūro į kitą, išjokite į gamtą, leiskite žirgui ganytis ar pailsėti levadoje, jei išmanote, kaip tai daryti, pamėginkite raumenų tempimo pratimus, masažą. Įtraukdami kuo daugiau įvairovės, ne tik turėsite laimingą ir sveikos psichikos žirgą, bet ir sudominsite jį, žirgas bus dėmesingesnis ir atidesnis darbo metu.

Šiame straipsnyje palietėme tik keletą elgsenos su žirgu modelių ir metodų. Norint giliau suprasti žirgo psichologją, rekomenduojame pasidomėti atitinkama literatūra ar sudalyvauti seminaruose. Tačiau svarbiausia atsiminti, jog ne žirgas turi mokytis iš mūsų. Tai mums reikia išmokti ir suprasti žirgų kalbą.

Eglė Gerulaitytė
2010-06-01

Griežtai draudžiama www.zirgai.info paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą bet kokiu pavidalu be autoriaus ar portalo savininkų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti portalą - www.zirgai.info kaip šaltinį. Plačiau glite pasiskaityti - Naudojimosi taisyklės