Žirginio Sporto asociacija sėmėsi patirties Vokietijoje

Šių metų Liepos 1-7 dienomis Žirginio sporto asociacijos nariai ir sportininkai, bei entuziastai mėgstantys ištvermės jojimą ir auginantys žirgus sportui ir poilsiui, viso devyni žmonės išvažiavome į senąsias Europos šalis pasižiūrėti, kaip auginami žirgai, kaip jie treniruojami, kaip organizuojamas poilsis su žirgais, kur gaminamas inventorius jojimui, bei važnyčiojimui, kokios gaminamos ištvermės važnyčiojimo priemonės.

Pagal iš anksto sudarytą planą pakeliui pirmiausiai turėjome aplankyti karietų ir vežimaičių (gig) gamyklą firmą "Kalwagen" Kalisz miestelyje Lenkijoje. Firmos savininkas Mariusz Wožniak ir firmos darbuotojai maloniai pasitiko ir aprodė visą savo gamyklą. Jie gamina karietas ir vežimus bei vežimaičius pagal tipinius ar atskirus užsakovo projektus, turi jau pagamintų pagal ankstesnius užsakymus. Tai vieni didesnių gamintojų Europos rinkoje. Mus labiausiai domino dviračiai vežimaičiai (gig) ištvermės važnyčiojimui. Firma "Kalwagen" (Ul. Wroclawska 247, 62-800 Kalisz.) turi labai gerų, lengvų dviračių vežimaičių kurių kainos svyruoja nuo 1000 iki 1300 eurų (priedas Nr. 1). Pasikalbėję apie gig tipo vežimaičių panaudojimą ištvermės važnyčiojimui, bei aptarę galimą bendradarbiavimą tęsėme kelionę.

Sekantis mūsų kelionės tikslas buvo balnų ir pakinktų gamybos firma Daw-Mag Pleszew miestelyje. Šitos firmos savininkai (tėvas ir sūnus) Wysocki mielai sutiko papasakoti apie firmą ir jos gamybos produktus. Pokalbį kiek apsunkino abiejų pusių nepakankamos žinios apie pakinktų ir kito inventoriaus pavadinimus angliškai. Viską nulėmė vienų noras kuo daugiau papasakoti apie savo verslą ir kitų noras kuo daugiau sužinoti. Sužinojome, kad firmą įkūrė tėvas dar 1968 metais ir gamino balnus ir pakinktus žemės ūkio bendrovėms. Dabar firmai vadovauja sūnus Piotr'as. Firma gamina balnus ir pakinktus pagal užsakymus atskiriems žirgams, arba pagal standartinius išmatavimus serijinę produkciją. Gaminamų produktų skaičius didžiulis, nes jie gamina ne tik pakinktus ir balnus, bet ir įvairias detales naudojamas žirgų puošybai, treniravimui, parodoms. Firmos savininkai labai lankstūs gamyboje, jie yra pasiruošę gaminti produktus pagal atskirus projektus, bei užsakovų pageidavimus. Vyko labai įdomi diskusija apie ištvermės jojimui ir turizmui naudojamą inventorių, apie šio inventoriaus panaudojimo specifiką ir galimybes. Keletą mūsų delegacijos narių labai susidomėję ištvermės važnyčiojimui išstudijavo šiam reikalui gaminamus pakinktus, kurie ryškiai skiriasi nuo ristūnų ar karietininkų naudojamo inventoriaus. Firmos adresas: Ul. Dobra Nadzieja 63, 63-300 Pleszew.

Toliau keliavome pasižiūrėti kaip vokiečiai augina ir treniruoja žirgus. Kadangi turėjome kontaktus ir buvome sutarę dėl vizito su Vokietijoje žinomais arabų veislės žirgų augintojais Emerlo miestelyje šalia Hanoverio, keliavome pas juos. Mus nustebino, kad nedideliame, kaimo tipo miestelyje (kaip mes įpratę vadinti - bažnytkaimyje) yra net keturi žirgynai. Viename iš jų veisiami ir auginami žirgai ištvermės jojimui (išimtinai arabų veislės žirgai), kitame auginami ir ruošiami konkūriniai žirgai, trečiame išjodinėjimo žirgai ir galiausiai turizmo žirgynas. Pastarajame daug dėmesio yra skiriama poilsio su žirgais organizavimui pavieniams asmenims, šeimoms. Daugiausiai laiko sugaišome apžiūrinėdami Peter Bauman žirgyną, kuriame auginami gražuoliai arabų žirgai ištvermės jojimui. Šiame žirgyne gavome daug informacijos ir kontaktų susijusiu su vis populiarėjančiu ištvermės važnyčiojimu. Pasirodo, kad į vežimaičius persėda vyresni, arba traumų kamuojami raiteliai norintys toliau tęsti draugystę su žirgais. Taip pat mums buvo paaiškinta, kad ištvermės važnyčiojimo sportas natūraliai išaugo iš ištvermės jojimo, todėl varžybų taisyklės yra beveik tokios pat kaip ištvermės jojime. Varžybų organizatoriai nustato savo reikalavimus smulkmenoms, tačiau pagrindiniai reikalavimai liečiantys žirgo sveikatą ir gerove išliko labai griežti ir nepakeisti. Apžiūrėdami kitus žirgynus atkreipėme dėmesį į savininkų racionalumą. Nėra nieko nereikalingo, viską atlikti stengiamasi minimaliausiomis sąnaudomis (šieną šėrikas ne neša ant šakės, bet stumia grindimis, kad būtų lengviau). Išgirdome labai daug informacijos apie žirgų treniravimą ištvermės jojimui. Mūsų šalyje tai vyksta apie 10 metų, o Vokietijos ištvermės jojimo sportas skaičiuoja jau penktą dešimtmetį, todėl jų žinios ir pasiekimai daug didesni. Ypač įdomu daliai mūsų kolegų buvo išgirsti apie Arabų veislės žirgų veislininkystę, treniravimą, apie jų galimybes ištvermės jojime.

Šio vizito metu užsimezgė dalykinis bendradarbiavimas su žinoma Vokietijos ištvermės jojimo specialiste, trenere ir raitele Anke Kehl, su kuria buvo sutarta dėl dalyvavimo mūsų šalies ištvermės jojimo varžybose, pagalbos raiteliams bei seminarų pravedimo Lietuvos žirgų augintojams, treneriams ir raiteliams.

Kaip buvo planuota Hanoveryje turėjome aplankyti vieną iš geriausių veterinarijos klinikų, kurioje norėjome išgirsti kažką naują apie žirgų gydymą, priežiūrą po traumų, reabilitaciją. Čia mus ištiko pirma nesėkmė, kadangi Lietuvos Veterinarijos akademijos docentas Audrius Kučinskas mums organizavo planuotą susitikimą, susitikimas dėl blogos organizacijos neįvyko tokioje apimtyje kaip buvo planuota ir pilnai negavome tokios informacijos, kurios tikėjomės.

Likus laiko nutarėme praplėsti mūsų kelionės spektrą Olandijoje. Be anksčiau planuotų žirgų augintojų Vokietijoje aplankėme papildomai du Fryzų veislės žirgų žirgynus. Ir Vokietijoje ir Olandijoje mus nustebino žirgų augintojų racionalumas prižiūrint augintinius. Žirgai kreikiami pagrindinai šiaudais. Šiaudus patvarko ir prideda tris kartus per savaitę, išveža mechanizuotai (mažas bob-cat tipo krautuvas) vieną kartą per mėnesį. Gardai įrengti taip, kad atsidaro visa priekinė gardo pertvara, todėl į gardą gali įvažiuoti turima mini technika. Mėšlidžių nėra, nes mėšlas parduodamas grybų augintojams ir kraunamas iškart į atvažiavusias priekabas. Sužinojome apie skirtingą eržilų kastravimo praktiką. Žirgai po kastracijos nėra vaikomi, kaip įprasta pas mus, visą savaitę po kastracijos jiems injektuojami antibiotikai ir jie išleidžiami mocijonui. Anot olandų žirgų augintojų, komplikacijos po kastracijos itin retas atvejis.
Labai stebino žirgų kiekis Olandijoje. Beveik prie kiekvienos sodybos yra porą ar keletas žirgų. Čia ir vėl racionalumas, jie prie namų, tiesiog dėl jaukumo ir grožio, laiko kumeles, tačiau kumeliukus iš karto po atskyrimo nuo kumelės parduoda į specialius žirgynus (perpardavėjui), kuriuose juos augina, treniruoja ir parduoda. Svarbiausiai, uždirba abu, tiek kumelės savininkas, tiek perpardavėjas, nes dėl visko susitarta iš anksto.
Grįžę visą surinktą informaciją pristatėme Lietuvos Ištvermės jojimo ir žirgininkystės entuziastams 2011 Liepos 9 dieną, Rietavo žirgyne vykusiame seminare. Seminare dalyvavo net 49 Lietuvos žirgininkystės entuziastai. Seminare pranešimus skaitė:

Antanas Jasas – „Ištvermės važnyčiojimas, žirgų bei inventoriaus parengimas pagal esamą europietišką patirtį“;

Vaclovas Macijauskas – „Arabų arklių rengimas ištvermės jojimui, veislininkystė ir auginimas-Vokietijos žirgynų patirtis“

Rimvydas Tamulaitis – „Ištvermės varžybų organizavimas, ypatumai ir patirtis Vokietijoje“

Lina Kinčinienė – „Poilsio ir turizmo su žirgais organizavimas Vokietijoje ir Olandijoje-geroji patirtis“

Aptariant šio projekto naudą Žirginio sporto asociacijos tarybos posėdyje pažymėta, kad tokie renginiai, kaip ši kelionė ir seminaras yra labai didelis poslinkis ištvermės jojimo sporte bei turizmo organizavime Lietuvoje, ir tai leidžia eiti į priekį, žinant gerąją patirtį. Tačiau didžiausia nauda tai yra kontaktai užmegzti Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje,, bei galimybė glaudžiau ir betarpiškai bendradarbiauti su kitų šalių žirgininkystės specialistais ir entuziastais.

Straipsnio autoriai:
Žirginio sporto Asociacijos Prezidentas - Antanas Jasas
Atsakingas už projektą asociacijos tarybos narys - Vaclovas Macijauskas
2011-07-30

---
Žirginio Sporto asociacija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ antrąją kryptį „Patirties žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse ir kitos susijusios informacijos sklaida“ parengė paraišką ir gavo finansavimą projektui: „Išvyka. Žirgų auginimas ir žirginis turizmas perimant Vokietijos žirgynų patirtį“